Tėtis sūnui: – Kai aš buvau mažas, neturėjome išmaniųjų telefonų.
Kuo baigėsi?
– O ką tada darydavote prie pietų stalo? – Kalbėdavomės. – Kaip baisu.
Tėtis sūnui: – Kai aš buvau mažas, neturėjome išmaniųjų telefonų.
– O ką tada darydavote prie pietų stalo? – Kalbėdavomės. – Kaip baisu.
– Ar tavo telefonas atsparus vandeniui? – Nežinau.
– Tai patikrink! – Jau patikrinau. Dabar žinau – ne.
Senelis: – Šitas išmanusis televizorius nieko neveikia!
– Seneli, jis klausia, ar priimi taisykles. – Aš jokių taisyklių su televizoriumi nesitariu!
Programuotojas eina miegoti. Ant spintelės pasideda dvi stiklines: vieną su vandeniu, kitą – tuščią.
– Kam tuščia? – Jei naktį nenorės gerti.
Mama: – Ar padarei namų darbus? – Daro dirbtinis intelektas.
– O ką darai tu? – Prižiūriu, kad jis neapsimestų, jog nežino.
– Ar tavo namai išmanieji? – Labai.
– Pavyzdžiui? – Šaldytuvas praneša, kad baigėsi pienas. Ir žmona tą patį praneša. Tik garsiau.
Žmona vyrui: – Ar tu mane myli labiau nei kompiuterį? – Žinoma!
– Tada išjunk jį. – …Leisk tik išsaugoti.
Močiutė skambina anūkui: – Vaikeli, mano kompiuteryje dingo internetas!
– Močiute, ar įjungtas maršrutizatorius? – Įjungtas. Aš jį išjungiau, kad nenaudotų elektros, ir dabar vėl įjungiau.
– Ar žinai, kaip greitai užmigti? – Kaip?
– Atsiversti telefono instrukciją.
Senelė anūkui: – Kaip čia nusiųsti žinutę?
– Parašyk ir spausk rodyklę. – Parašiau. Rodyklę spaudžiu jau dešimt kartų, o žinutė vis neišeina iš ekrano!
Programuotojas pas gydytoją: – Daktare, man skauda nugarą. – Kiek valandų sėdite prie kompiuterio?
– Su pertraukomis ar be? – Su. – Tada aštuoniolika.
– Koks tavo slaptažodis? – „Neteisingas“.
– Kodėl? – Kai pamirštu, kompiuteris man pats primena: „Jūsų slaptažodis neteisingas.“
– Kiek tau metų? – Užteks, kad žinočiau, kas yra disketė.
– Kas tai? – Nebesvarbu. Dabar ji – išsaugojimo mygtukas.
Vyras skambina į techninę pagalbą: – Mano kompiuteris neįsijungia. – Ar įjungtas į elektros lizdą?
– Nežinau, tamsu. Elektros nėra.
IT specialistas: – Ar bandėte išjungti ir vėl įjungti? – Bandžiau.
– Ir kas? – Vyras dabar labai pyksta, bet jau vėl kalba.
Navigacija automobilyje: – Po dviejų šimtų metrų sukite kairėn.
Vyras: – Matai, net navigacija kalba kaip tu. Žmona: – Tik ji nekalba, kai pasuki dešinėn.
– Kodėl tavo telefone tiek daug nuotraukų? – Kad neužmirščiau.
– Ko? – Nežinau, todėl ir fotografuoju viską.
– Kodėl tavo kompiuteris toks lėtas? – Jis senas. – Kiek metų?
– Treji. Kompiuterių metais – septyniasdešimt.
Močiutė pirmą kartą naudojasi vaizdo skambučiu: – Ar tu mane matai? – Matau, močiute.
– O dabar? – Dabar matau tik lubas. – Gerai, tai ir kalbėkis su lubomis, o aš kol kas išvirsiu kavos.
– Kiek laiko praleidi prie ekrano? – Neskaičiuoju.
– O telefonas skaičiuoja? – Skaičiuoja, bet aš jo neklausau – jis visada perdeda.
– Kodėl tu toks laimingas? – Atnaujinau telefoną.
– Ir kas pasikeitė? – Viskas. Dabar nieko nerandu.
– Kaip tu žinai, kad pas tave atvažiuos svečiai? – Wi-Fi pradeda lėtėti.
– O kaip žinai, kad jie išvažiavo? – Šaldytuvas tuščias.
– Kodėl nepakeli telefono? – Nežinau, kas skambina.
– Gal svarbu? – Svarbūs žmonės rašo žinutes.
Senelis pirmą kartą naudoja balso asistentą: – Labas, kaip tu laikaisi?
Asistentas: – Aš esu programa, neturiu jausmų. Senelis: – Na, nieko, aš irgi jau seniai jų nerodau.
Senelis: – Šitas jūsų „debesis“ – kur jis yra?
– Internete, seneli. – O jei lis?
– Kodėl tu taip ilgai nerašei? – Telefonas pasirodė išmanesnis už mane.
– Kaip suprasti? – Taisė kiekvieną žodį, kol parašė visai ne tai, ką norėjau.
– Kiek tau draugų socialiniuose tinkluose? – Penki šimtai.
– O kiek tikrų? – Du. Ir abu – mano mama, tik per skirtingas paskyras.
Vaikas: – Tėti, ką reiškia „neprisijungta“?
– Tai kai senelis pas mus atvažiuoja ir paslepia maršrutizatorių.
Senelis: – Kam man tas išmanusis telefonas? Aš ir taip protingas.
Anūkas: – Bet seneli, jis primins, kada gerti vaistus. – Tam turiu močiutę. Ji dar ir primena, kad negerčiau ko nereikia.
Tėtis: – Kai būsi pilnametis, duosiu tau savo automobilį. – O dabar?
– Dabar duosiu tau Wi-Fi slaptažodį. Tik be piktnaudžiavimo.
– Kodėl tavo robotas siurblys stovi kampe? – Jis pavargo.
– Nuo ko? – Nuo mūsų šuns. Jie jau trečią dieną nesusikalba.
– Kaip sekasi su nauju išmaniuoju laikrodžiu? – Puikiai. Jis man sako, kiek žingsnių nuėjau.
– Ir kiek? – Iki šaldytuvo ir atgal. Penkiolika kartų.
– Kodėl tu kalbi su savo dulkių siurbliu? – Jis išmanusis.
– Ir ką jis sako? – Kad po sofa jam per sunku. Panašu į mane.
– Kodėl tavo telefonas visada išsikrovęs? – Taupau bateriją.
– Kam? – Kad būtų įkrauta, kai jos labiausiai reikės. Tik tokia diena vis neateina.
Močiutė: – Ar galima per tą jūsų internetą nusipirkti pieno? – Galima.
– O ar jis bus šviežias, kol ateis per laidą?
– Ar tu moki naudotis kompiuteriu? – Moku. – Kaip gerai?
– Žinau, kurį mygtuką spausti, kad ateitų anūkas.