– Ar tu žinai, kas šiandien švenčia vardadienį? – Kas?
Kuo baigėsi?
– Visi, kurių vardai kalendoriuje. Ir aš, nes nusprendžiau švęsti su jais.
– Ar tu žinai, kas šiandien švenčia vardadienį? – Kas?
– Visi, kurių vardai kalendoriuje. Ir aš, nes nusprendžiau švęsti su jais.
Žmona vyrui: – Kodėl tu pamiršai mano gimtadienį?
– Nes tu visai nesensti, brangioji. Kaip aš galiu atsiminti, kad praėjo dar vieni metai?
Vaikas Kalėdų Seneliui: – Ar tu tikras? – Žinoma, kad tikras.
– Tai kodėl tavo batai kaip tėčio?
– Ką veiki per Velykas? – Dažau kiaušinius.
– Kiek nudažei? – Penkis. O dar dvidešimt suvalgiau, kol bandžiau spalvas.
– Koks tavo zodiako ženklas? – Šaulys.
– O ar taikliai šaudai? – Kas mėnesį – į kreditinės kortelės limitą.
– Kodėl tu sakai, kad tavo vardas reiškia „stiprus“? – Taip parašyta kalendoriuje.
– O kodėl tada nepakeli lagamino? – Kalendorius nesakė, kad aš toks pat.
Vyras ir žmona per Valentino dieną: – Brangioji, aš tau nupirkau tai, ko tu labiausiai nori!
– Tikrai? – Taip. Ramų vakarą. Aš išeinu pas draugus.
Kaimynas kaimynui: – Ar švenčiate Helovyną? – Ne.
– Kodėl? – Uošvė atvažiuoja kiekvieną savaitgalį. Mums kasdien šiurpu.
Naujametinė naktis: – Kokio norėsi, kai muš dvylika?
– Kad kitąmet nereikėtų tiek valgyti mišrainės.
– Ką dovanojai žmonai per vardadienį? – Gėlių. – Kokių?
– Vazone. Kad ilgiau primintų, jog aš atsiminiau.
– Kodėl lietuviai per šventes taip daug valgo?
– Nes močiutė vis klausia: „Ar jau pavalgei?“ – o atsakymas „taip“ jos netenkina.
– Kodėl Kalėdų Senelis visada linksmas?
– Nes jis dirba vieną naktį per metus, o visi kitą laiką jam dar ir laiškus rašo.
– Kodėl tu kalendoriuje pasižymėjai visų draugų vardadienius? – Kad nepamirščiau.
– Ir nepamiršti? – Pamirštu kalendorių.
Vaikas parašė laišką Kalėdų Seneliui: „Noriu brolio.“
Kalėdų Senelis atrašė: „Parašyk, ko tavo tėvai nori. Pirmiausia su jais pasitarkim.“
Per Kūčias: – Kodėl ant stalo dvylika patiekalų?
– Kad visi suprastų, jog sausio mėnesį dieta bus būtina.
Per Velykas vaikai mušasi margučiais: – Mano laimėjo!
– Nes tavo medinis! – Tai ne mano kaltė, kad tavo višta ne iš medžio.
Žmona: – Mūsų vestuvių metinės! Ar atsimeni, kur buvai prieš dvidešimt metų?
– Atsimenu. Prie altoriaus. Ir dar iki šiol galvoju, kaip ten atsidūriau.
– Kodėl tu nesveikini manęs su gimtadieniu? – Aš sveikinau!
– Kada? – Socialiniuose tinkluose. Tu net nepaspaudei „patinka“.
Senelis klausia anūko: – Ar žinai, kas yra Užgavėnės?
– Žinau, seneli. Tai diena, kai ir tu, ir aš valgome blynų tiek pat.
Per Kalėdas vaikas atplėšia dovaną: – Kojinės…
Senelis: – Ir aš kai buvau mažas, gaudavau kojines. Ir pažiūrėk – užaugau, ir kojos šiltos.
Mokytoja: – Kas žino, kada švenčiame Valstybės atkūrimo dieną?
– Vasario šešioliktą. Tą dieną net mano tėtis iškelia vėliavą, nors šiaip pakelti jo iš lovos neįmanoma.
– Kaip žinoti, kad šventės baigėsi?
– Kai šaldytuve lieka tik garstyčios ir trys silkės gabaliukai.
Horoskopas sako: „Šiandien jūsų laukia netikėtas pinigų srautas.“
Vakare atėjo sąskaita už elektrą. Srautas buvo, tik į kitą pusę.
– Kada tavo vardadienis? – Nežinau. – Kaip nežinai?
– Žmona žino. Ji ir dovaną man nuperka, ir pasako, kad čia nuo manęs jai.
– Koks tavo mėgstamiausias metų laikas? – Gruodis.
– Kodėl? – Nes visi dirba mažiau, valgo daugiau, ir niekas dėl to neprikaišioja.
Vyras žmonai: – Šiandien tavo vardadienis! Kokios dovanos norėtum? – Nieko nereikia.
– Puiku, tai čia ir yra mano dovana – nieko! (Iki šiol ieško, kur nakvoti.)
– Ar tiesa, kad per Kūčias gyvuliai kalba? – Tiesa.
– O ką jie sako? – Kad pagaliau ir jiems bus kalėdinė vakarienė – likučiai.
– Ką veiki per vardadienį? – Švenčiu. – Kaip?
– Atsiliepiu į telefono skambučius ir dešimt kartų pasakoju, kad nieko ypatingo neveikiu.
– Kaip švęsite gimtadienį? – Kukliai. Tik šeima.
– Kiek žmonių? – Keturiasdešimt du. Ir dar pusbroliai iš Airijos per vaizdo skambutį.
Per Jonines: – Ar radai paparčio žiedą?
– Neradau. Bet radau uodą. Ir dar penkiasdešimt jo draugų.
Naujųjų metų pažadas: – Šiais metais būsiu sveikesnis!
Sausio antroji: – Na, sveikata ne viskas.
– Kodėl tavo kalėdinė eglutė vis dar stovi? Juk jau kovas!
– Ji tapo velykine. Reikia tik kiaušinių pakabinti.
– Ar tu tiki horoskopais? – Ne. – Kodėl?
– Nes aš Skorpionas, o mes niekuo netikime.
– Kada pilnatis? – Kodėl klausi?
– Nes tada mano kaimynas pradeda groti armonika. Noriu pasiruošti.
Mama vaikui: – Šiandien tavo vardadienis! – O kas čia per diena?
– Tai kaip gimtadienis, tik dovanų mažiau, o močiutė vis tiek skambina.