– Kaip jums pavyko išgyventi kartu penkiasdešimt metų? – Labai paprastai.
Kuo baigėsi?
– Kaip? – Ji kalba, aš klausau. O kai ji klauso – aš jau miegu.
Anekdotai: seneliai
Nuoroda į anekdotą
Močiutė pas gydytoją: – Daktare, man reikia vaistų nuo atminties. – Kokie simptomai?
Kuo baigėsi?
– Kokie kas?
Senelis anūkui: – Kai aš mirsiu, viskas atiteks tau.
Kuo baigėsi?
– Kas „viskas“, seneli? – Visi mano patarimai. Ir garažas su jo turiniu – tavo problema.
Senelis anūkui: – Kai aš buvau tavo amžiaus, prezidentas buvo…
Kuo baigėsi?
– Seneli, tu jau trečią kartą šiandien tai pasakoji. – Tai ir gerai. Gal pagaliau atsiminsi.
– Seneli, ar tu jauteisi kada nors senas? – Ne.
Kuo baigėsi?
– O kada pajusi? – Kai nebegalėsiu pasakyti „mano laikais“. Bet tokios dienos nebus.
– Seneli, kodėl tu visada sakai „mano laikais“? – Nes tada viskas buvo geriau.
Kuo baigėsi?
– Kas geriau? – Mano keliai, sūnau. Mano keliai.
– Močiute, kaip tu atsimeni visų dainų žodžius? – O kaip tu atsimeni visų žaidimų taisykles?
Kuo baigėsi?
– Žaidžiu kasdien. – Va, ir aš dainuoju kasdien. Kaimynams tik nepasakok.
Močiutė įsijungia išmanųjį telefoną: – Labas, kas čia kalba?
Kuo baigėsi?
Anūkas: – Močiute, čia ne skambutis, čia fotoaparatas. Tu fotografuoji savo ausį.
– Seneli, kas tavo didžiausias pasiekimas?
Kuo baigėsi?
– Kad po penkiasdešimties metų santuokos močiutė vis dar juokiasi iš mano anekdotų. Iš pagarbos.
Senutė autobuse: – Jaunuoli, ar užleisite vietą?
Kuo baigėsi?
– Žinoma, močiute. – Ačiū. O dabar padėkite man pasiekti tą viršutinę rankeną, aš noriu pastovėti – sėdėjimas man jau nusibodo.
Senutė ant suoliuko sako kaimynei: – Ar matei, kokia jaunimo mada?
Kuo baigėsi?
– Mačiau. Bet aš tokias kelnes nešiojau dar 1978-aisiais. Matai – aš buvau madinga anksčiau nei jie gimė.
Močiutė skambina anūkei: – Ar tu valgei?
Kuo baigėsi?
– Valgiau, močiute. – Ką? – Salotų. – Tai nevalgei. Atvažiuok, pavalgydinsiu.
Pensininkas grįžta iš poliklinikos: – Na, kaip?
Kuo baigėsi?
– Puikiai. Susitikau su visais draugais, aptarėme visas ligas, o pas gydytoją net nebuvo eilės – visi buvo koridoriuje.
Senelis skaito laikraštį be akinių. – Kaip tu matai be akinių?
Kuo baigėsi?
– Nematau. Bet visi laikraščiai rašo tą patį, tai atsimenu iš vakar.
– Seneli, kiek tau metų? – Devyniasdešimt. – O kokia tavo ilgaamžiškumo paslaptis?
Kuo baigėsi?
– Niekada nesiginčijau su močiute. – Negali būti! – Na, tai gal ir ne dėl to.
– Seneli, ar tu buvai karys? – Buvau. – O ką tu darei kariuomenėje?
Kuo baigėsi?
– Saugojau, kad močiutė nepabėgtų su kitu. Ir pavyko.
Pensininkas klausia draugo: – Ką veiksi rytoj? – Nieko.
Kuo baigėsi?
– Bet tu ir šiandien nieko neveikei! – Taip, bet nebaigiau.
– Seneli, kodėl tu taip anksti keliesi? – Nenoriu pražiopsoti dienos.
Kuo baigėsi?
– O kodėl tada taip anksti eini miegoti? – Kad nepražiopsočiau ryto.
Senelis: – Kai buvau jaunas, galėjau visą dieną dirbti lauke!
Kuo baigėsi?
Močiutė: – O dabar visą dieną gali kalbėti apie tai, kaip dirbai.
– Močiute, ką tu veiki pensijoje? – Daug ką.
Kuo baigėsi?
– Pavyzdžiui? – Rytais keliuosi, dienomis ieškau akinių, vakarais pasakoju, kur juos radau.
Du senoliai ant suoliuko: – Ar atsimeni, kaip mes jaunystėje šokdavom?
Kuo baigėsi?
– Atsimenu. Kas antrą sekmadienį. O dabar kas antrą sekmadienį einam pas gydytoją – irgi poromis.
Senelis pas kirpėją: – Kaip kirpti?
Kuo baigėsi?
– Kaip jaunystėje. – Atsiprašau, tiek plaukų jau nebeturime sandėlyje.
Senelis: – Aš toks senas, kad atsimenu, kai sniegas buvo baltas, o dangus – mėlynas.
Kuo baigėsi?
Anūkas: – Jie ir dabar tokie, seneli. – Nežinau, nežinau, akiniai rodo kitaip.
– Kodėl tu taip anksti eini į autobusų stotelę? – Kad nepavėluočiau.
Kuo baigėsi?
– Bet autobusas po dviejų valandų! – Ir ką? Ten visos mano draugės.
– Močiute, kiek tau metų? – Damai tokių klausimų neklausia.
Kuo baigėsi?
– Gerai, o kada tu gimei? – Kai dar buvo madinga gimti namie.
– Kodėl senelis kasdien eina į parduotuvę? – Nupirkti duonos.
Kuo baigėsi?
– O kodėl užtrunka tris valandas? – Nes parduotuvėje dirba kaimynė, ir jie dar nebaigė aptarti 1974 metų.
Senelis pirmą kartą sėda į elektrinį paspirtuką.
Kuo baigėsi?
Po minutės: – Viskas puiku, tik kur čia stabdis ir kur mano kepurė?
– Seneli, ką tau padovanoti gimtadienio proga? – Laiko.
Kuo baigėsi?
– Kaip suprasti? – Atvažiuok ir pabūk. Ir dar padėk iškasti bulves.
– Močiute, kodėl tu kalbi su gėlėmis?
Kuo baigėsi?
– Nes jos vienintelės klauso ir neperklausinėja, kodėl aš kalbu su gėlėmis.
Močiutė skaito horoskopą: – „Šiandien jūsų laukia netikėtas susitikimas.“
Kuo baigėsi?
Po valandos atvažiuoja visi anūkai su švariais skalbiniais. Horoskopas pasitvirtino.
Senelis ir močiutė žiūri televizorių. – Ką rodo? – Nežinau, bet garsiai.
Kuo baigėsi?
– Tai pagarsink, kad girdėtume, ko nežinom.