Vaikas mamai: – Mama, kodėl lyja?
Kuo baigėsi?
– Nes debesys verkia, kad tu nesusitvarkei kambario.
Vaikas mamai: – Mama, kodėl lyja?
– Nes debesys verkia, kad tu nesusitvarkei kambario.
– Ar šiandien bus perkūnija? – Bus. – Iš kur žinai?
– Žmona rado mano naujus meškerės pirkinius.
– Kodėl tavo sniego senis be nosies? – Morkos pabrango.
– O kodėl be akių? – Anglys irgi.
– Kaip tu ištvėrei tokią žiemą? – Su arbata, pledu ir planu.
– Kokiu planu? – Kitą žiemą išvažiuoti. Jau dvidešimt metų jį turiu.
Žiema. Automobilis neužsiveda. Vyras sako: – Viskas, rytoj perku elektromobilį!
Žmona: – Gerai. O kol kas stumk.
– Kaip tu atostogavai prie jūros? – Puikiai. Saulė švietė visą savaitę.
– O tu? – O aš visą savaitę buvau kambaryje su sloga, nes pirmą dieną nusprendžiau maudytis.
Lietuvoje yra keturi metų laikai:
Beveik žiema, žiema, dar žiema ir statybų sezonas.
Ūkininkas klausia kaimyno: – Ar bus lietaus? – Bus. – Iš kur žinai?
– Vakar nupjoviau šieną.
– Ar šiandien bus saulėta? – Žiūrint kur. – Kaip suprasti?
– Virš debesų – tikrai.
Ruduo. Mama: – Užsidėk kepurę, šalta! – Man nešalta!
– Tau nešalta, bet man šalta, kai žiūriu į tave.
– Ar žinai, kodėl lietuviai taip mėgsta pirtį?
– Nes tai vienintelė vieta, kur jie tikrai žino, kad bus šilta.
– Kokie bus orai rytoj? Sinoptikas:
– Tai priklauso nuo to, ar rytoj kas nors bus pasiruošęs pikniką.
– Ką veiksi, kai bus karšta? – Skųsiuosi.
– O kai bus šalta? – Prisiminsiu, kaip buvo karšta.
– Kaip žinoti, kad Lietuvoje atėjo pavasaris?
– Kai pirmą kartą per metus išsitrauki dviratį ir tą pačią dieną iškrenta sniegas.
Žiema. Kaimynas kaimynui: – Ar jau nukasei sniegą?
– Ne, laukiu pavasario. Jis viską nukasa nemokamai.
Vaikas: – Tėti, kodėl sniegas baltas? – Kad matytųsi.
– O kodėl jis pas mus kieme visada pilkas? – Kad matytųsi, jog nevalom.
– Ar šiandien šalta? – Labai šalta. – Kiek laipsnių?
– Tiek, kad net kaimyno šuo loja tik per langą.
– Ar matei, kad lauke sninga? – Matau. – Ir ką galvoji?
– Galvoju, kad kelininkai vėl bus netikėtai užklupti žiemos.
Sinoptikas per televiziją: – Rytoj bus dvigubai šilčiau nei šiandien.
Žiūrovas: – Šiandien buvo nulis. Dvigubai nulis – vis tiek nulis.
Sinoptikas grįžta namo, žmona klausia: – Kaip diena?
– Saulėta, su debesuotais pragiedruliais ir trumpalaikiu žmonos pykčiu, nes vėl vėlavau.
– Kodėl lietuviai visada kalba apie orus?
– Nes jie kasdien vis kitokie, o žmonės – tie patys.
– Ar tiesa, kad Lietuvoje vasara trunka tris mėnesius?
– Tiesa. Tik ne iš eilės.
Turistas klausia vietinio: – Ar čia visada taip lyja?
– Ne, žiemą dar ir sninga.
– Kodėl tu su skėčiu? Juk saulėta! – Sinoptikai žadėjo saulę.
– Tai kam skėtis? – Aš jais pasitikiu tik tiek.
Turistas: – Kada geriausia atvažiuoti į Lietuvą?
– Liepos antrą savaitę. Antradienį. Tarp pirmos ir trečios valandos.
– Tėti, kodėl vėjas pučia? – Nes medžiai mojuoja.
– Tai jei medžiai nustotų mojuoti, vėjas nustotų pūsti?
– Ar galima Lietuvoje nudegti saulėje?
– Galima. Bet tik per tas dvi dienas, kai išvažiuoji į Palangą be kremo.
Lietuviška vasara: – Kada šiais metais bus vasara?
– Antradienį. Po pietų. Jei nelis.
– Ar tu tiki orų prognozėmis? – Tikiu.
– Kodėl? – Nes jos niekada nesako „nežinau“. Kaip ir mano uošvė.
– Kodėl žmonės pavasarį tokie laimingi?
– Nes pagaliau galima skųstis ne šalčiu, o žiedadulkėmis.
– Kokia temperatūra lauke? – Pagal termometrą – penki laipsniai.
– O pagal jausmus? – Pagal jausmus – Sibiras.
– Kokia tavo mėgstamiausia oro prognozė? – „Lietaus tikimybė – 50 procentų.“
– Kodėl? – Nes ji visada pasitvirtina.
Sinoptikui duoda premiją. Žurnalistai klausia: – Už ką?
– Už tai, kad šiais metais tris kartus atspėjo.
Sinoptikas klausia kolegos: – Kokią prognozę rytojui duodam?
– Pažiūrėk pro langą, kas yra dabar, ir sakyk, kad rytoj bus panašiai. Kol kas veikė.
Draugas skambina: – Ar važiuojam į pajūrį savaitgalį? – O kokie bus orai?
– Lietuviški. – Tai pasiimu ir šortus, ir pirštines.
Lietuviška orų prognozė:
Rytas – ruduo, diena – pavasaris, vakaras – žiema, o naktį – sapnuosim vasarą.
– Kaip žinoti, kad atėjo ruduo? – Lapai krenta.
– O Lietuvoje? – Kai išsitraukei striukę, kurią ką tik buvai padėjęs.